Mažai kalorijų, daug baltymų - sotūs žirniai, naudingi ir kenkia organizmui
Žirnių košė kadaise buvo laikoma vargšų maistu, kurie negalėjo sau leisti rafinuotesnio maisto. Tačiau laikui bėgant žirniai pasirodė daugelyje nacionalinių virtuvių ir ne tik, kurių nauda ir žala buvo tiriama metų metus. Tyrimų metu mokslininkai atrado nuostabių faktų. Ši ankštinių augalų kultūra ne tik greitai prisotina kūną, ilgą laiką patenkina alkį ir suteikia jėgų. Be to, reguliariai vartojant žirnius, pastebėta pagerėjimų tiek atskirų organų, tiek viso organizmo darbe. Be to, žirniai buvo pradėti naudoti liaudies medicinoje, ypač kai jie buvo daiginti.
Žirniai - naudingi ir kenkia organizmui
Be baltymų, žirnių pupelėse taip pat gausu kitų naudingų medžiagų. Iš vitaminų daugiausia yra vitaminai C ir PP, o iš mineralų - kalis, fosforas, magnis ir kalcis.
Naudingiausias yra švieži žirniai, sausos pupelės netenka kai kurių vitaminų, tačiau juose yra daugiau maistinių skaidulų. Žirnių konservai nėra ypač naudingi.
Kas nutinka organizmui vartojant žirnius
Įtraukdami į savo racioną žirnius, ypač šparagines pupeles, galite žymiai pagerinti savo savijautą ir pagerinti kai kurių organų veikimą:
- pašalinti toksinus, toksinus ir druskas, normalizuoti inkstų veiklą ir atsikratyti edemos;
- padidinti hemoglobino kiekį;
- pagerinti širdies darbą ir kraujagyslių būklę;
- mažesnis cholesterolio kiekis;
- malšina akių nuovargį, šiek tiek pagerina regėjimą, apsaugo nuo kataraktos;
- atsikratyti psoriazės, spuogų ir kitų odos problemų;
- normalizuoti virškinamąjį traktą, palengvinti rėmenį ir spazmus;
- papildyti folio rūgšties atsargas ir sulėtinti odos senėjimą;
- greitai priaugti raumenų masės.
Kokios yra žirnių kontraindikacijos
Nepaisant didžiulio nauda teigiamą poveikį mūsų organizmui, pupeles reikia valgyti atsargiai ir saikingai, ypač šviežias. Juose esanti fitino rūgštis neleidžia organizmui absorbuoti geležies ir kalcio. O lektinai prisideda prie vidurių pūtimo ir vidurių pūtimo.
Be to, negalima valgyti jų žirnių patiekalų esant tam tikroms ligoms, ypač ūminėje stadijoje, būtent:
- gastritas;
- pankreatitas;
- nefritas;
- kraujotakos sutrikimai;
- podagra.