Kaip pasodinti ir auginti raudoną ąžuolą savo vasarnamyje
Kiekvienas vasaros gyventojas svajoja pasodinti raudoną ąžuolą savo svetainėje dėl ryškios lajos, kuri vasarą įgauna žalią palapinę, o vėlyvą rudenį virsta gražia raudona spalva. Augalas yra mėgstamiausias tarp kraštovaizdžio dizaino žinovų. Užauginti kilnų medį savo svetainėje užtruks daugelį metų, tačiau, nepaisant to, sodininkai entuziastingai imasi patrauklaus proceso.
Didingo medžio ženklai
Lapai turi unikalią formą, dėl kurios šio augalo negalima nieko supainioti: gilūs grioveliai, aštrūs ašmenys iš kiekvienos pusės, maksimalus ilgis iki 20 cm, siaura forma. Žydėjimo laikotarpiu raudonlapio ąžuolo lapija įgauna būdingą rausvą atspalvį, kuris palaipsniui pereina į ryškiai žalią spalvą ir iki rudens tampa rudas ir net rudas, priklausomai nuo augalo amžiaus.
Žydėjimas stebimas gegužės mėnesį ir trunka ne ilgiau kaip savaitę. Žiedynai pradeda formuotis kartu su lapais. Po to medis patenka į vaisiaus momentą. Vaisiai yra apvalios gilės suapvalintu galu. Jų ilgis siekia 2,5 cm.
Pirmieji vaisiai atsiranda tik antraisiais metais, rudenį pasodinus ąžuolo daigus į atvirą žemę.
Tėvynės raudonasis ąžuolas - Šiaurės Amerika, kur auga pakrantėse rezervuarai... Būtent šios teritorijos yra laikomos pagrindine vertingų prekių tiekėja, kurios yra labai paklausios. Raudonojo ąžuolo mediena yra aukštos kokybės medžiaga, pasižyminti puikiomis eksploatacinėmis savybėmis.
Į Europą augalas pateko tik XVII a. Susipažink su juo Anglijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Jis taip pat aktyviai auginamas Estijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos parkuose.
Kaip pasodinti raudoną ąžuolą
Pasodinti ir prižiūrėti jauną raudoną ąžuolą nereikia specialių įgūdžių ir patirties. Pakanka kruopščiai išnagrinėti visas rekomendacijas ir griežtai jų laikytis.
Svarbu žinoti, kada sodinti ąžuolo daigus, kad būtų užtikrintas greitas jo įsitvirtinimas ir vystymasis. Geriau atidėti procedūrą iki ankstyvo pavasario ir atlikti ją dar prieš pradedant žydėti pumpurams.
Sodinamosios medžiagos pasirinkimas
Sodinamąją medžiagą rekomenduojama įsigyti patikrintuose medelynuose. Renkantis daigus, atkreipkite dėmesį į jų amžių. Augalai, kuriems yra 1-2 metai, laikomi labiausiai išgyvenusiais.
Svarbu rinktis tik sodinukus su uždara šaknų sistema: jei šakniastiebis yra plikas, vargu ar medis įsišaknys.
Vietos pasirinkimas ir dirvožemio reikalavimai
Renkantis sodinimo vietą, svarbu atsižvelgti į jos dydį suaugus, todėl vieta turi būti plataus masto ir erdvi, kad augalas tobulėtų. Raudoną ąžuolą geriau sodinti gerai apšviestoje vietoje, jis taip pat jaučiasi patogiai tamsesnėse vietose. Dėl šaknų sistemos stabilumo ir galios medis nebijo stipraus vėjo, uraganų. Tačiau ankstyvosiose stadijose nepakenks pasodinti kelis krūmus aplink daigą.
Ąžuolas nėra išrankus dirvožemio sudėčiai. Jis gerai augs bet kokiame dirvožemyje.Augalą neigiamai veikia tik užmirkę ir kalkakmenio dirvožemiai.
Sodinimo procesas
Raudonojo ąžuolo sodinimas atliekamas keliais etapais:
- Iškaskite mažą skylę: gylis - 30 cm, plotis - 50 cm.
- Skylės dugne užpilkite mažų akmenukų ar 2-3 cm storio keramzito sluoksnį, kuris apsaugos augalą nuo stovinčio vandens.
- Įdėkite daigą į įdubą ir padenkite dirvos mišiniu, susidedančiu iš velėnos ir lapinės žemės, smėlio ir durpių santykiu 2: 1: 2: 1.
- Kad augalas prisitaikytų prie aplinkos sąlygų ir greičiau įsišaknytų, jį reikia reguliariai laistyti savaitę.
Sodindami keletą daigų, laikykite mažiausiai 5 metrų atstumą tarp sodinimo vienetų. Priešingu atveju medžiai negalės iki galo išsivystyti ir suformuoti vešlaus vainiko.
Tolesnė jauno augalo priežiūra
Vėlesnė ąžuolo priežiūra nereikalauja daug pastangų ir laiko. Pakanka nepamiršti apie įprastą veiklą pradiniuose auginimo etapuose:
- Laistymas ir purenimas. Medis atsparus sausrai. Jaunus augalus sausu oru reikia laistyti kas tris dienas. Po kiekvieno laistymo atlaisvinkite dirvą iki 25 cm gylio, kad sunaikintumėte piktžoles ir prisotintumėte žemę deguonimi.
- Mulčiavimas... Sistemingai atnaujinkite mulčią, uždėdami 10 cm durpių arba pjuvenų sluoksnį. Šis manipuliavimas padės išvengti greito žemės dangos išdžiūvimo.
- Genėjimas. Kiekvieną pavasarį atlikite sanitarinį medžio genėjimą, pašalindami sausas, pažeistas, nulūžusias šakas. Ąžuolą reikia dekoratyviai genėti, jei reikia, norint apriboti vainiko augimą. Tokiu atveju rekomenduojama sutrumpinti tik centrinę bagažinę. Norint pagerinti šakojimąsi, galima pašalinti šonines ataugas.
- Pasiruošimas šaltam orui. Raudonojo ąžuolo žiemos atsparumo zona yra 4, ji sugeba atlaikyti temperatūros kritimą iki -34,4 laipsnių. Tai reiškia, kad kai kuriuose regionuose jaunas augalas gali šiek tiek sušalti. Todėl svarbu jaunus medžius apvynioti tankiu natūraliu audiniu.
Ligos ir kenkėjai
Raudonasis ąžuolas yra stiprus ir atsparus medis, tačiau ankstyvoje vystymosi stadijoje jis gali tapti miltligės, taip pat lapų volelių ir kandžių kepurių auka. Taip pat po žiemos gali susidaryti įtrūkimai, kurie yra labai jautrūs ligų sukėlėjams ir vabzdžiams, todėl svarbu juos gydyti antiseptiniais ar liaudies vaistais.
Grybelinių ligų profilaktikai būtina kiekvieną sezoną purkšti augalą tirpalu, paruoštu iš 10 litrų vandens ir 500 ml kombucha antpilo.
Iš miltligės išgydyti galingo augalo neįmanoma, todėl nereikėtų pamiršti ir prevencinių priemonių.
Raudonojo ąžuolo reprodukcija
Jei norite pats užsiauginti daigą arba išplėsti raudonojo ąžuolo plantacijų plantacijas, galite naudoti tradicinį sėklų dauginimo metodą.
Iš gilės namuose užauginti raudoną ąžuolą gali tik tikslingas ir kantrus sodininkas, nes procesas gali būti atidėtas ilgam ir reikalaujantis tam tikrų pastangų.
Medžiagos parinkimas dauginimui
Tvirtą ir sveiką medį galima gauti tik kokybiškai pasirenkant sodinamąją medžiagą, todėl šį etapą reikėtų priimti atsakingai.
Tolesniam daiginimui skirti vaisiai turi turėti šias savybes:
- Gilės turi būti renkamos vaisių metu, geriausias laikas yra rugsėjis, spalis.
- Vaisius naudokite tik iš sveiko suaugusio medžio. Geriau juos plėšti iš šakotų ir aukštų šakų.
- Korpusas turi būti šviesiai rudas, su šiek tiek žalsvu atspalviu. Skrybėlė yra neprivaloma norint sėkmingai augti.
- Negalima naudoti egzempliorių su matomais pažeidimais ir ligų bei kenkėjų požymiais.
Atlikite tinkamumo testą. Įdėkite surinktas giles į kibirą vandens ir palaukite 2-3 minutes.Tie vaisiai, kurie lieka paviršiuje, turi būti išmesti, nes jie yra sugadinti.
Sodinamosios medžiagos paruošimas
Prieš pasodinant gilę į žemę, ją reikia iš anksto paruošti, atlikti stratifikacijos procedūrą.
Gilių paruošimo sodinti technologija:
- Paimkite indą ir dangtį su specialiomis skylėmis oro mainams.
- Užpildykite sausomis medžio drožlėmis, vermikulitu, samanų mišiniu ar kita terpe, kuri gali sulaikyti drėgmę.
- Nuodykite giles į maistinę medžiagą ir uždenkite.
- Išimkite talpyklą į rūsį, šaldytuvą ar kitą vietą laikydami + 2–3 laipsnių temperatūros režimą.
Gilės turėtų būti reguliariai tikrinamos. Auginimo terpė turėtų būti šiek tiek drėgna. Esant per didelei drėgmei, vaisiai gali pūti, o išdžiūvę - neaugti.
Tolesnis daigumas
Būsimo gilės daigo auginimo instrukcijos:
- Sodinamoji medžiaga yra paruošta sodinti po 45-50 dienų laikymo.
- Pasirinkite tinkamus puodus su skylėmis ir užpilkite derlingu dirvožemiu, kuriame yra daug mineralinių medžiagų. Gaukite dirvą giraitėje arba surinkite ją patys iš lapinės žemės ir sfagno.
- Augalus išdygusias giles gaukite iki 3-5 cm gylio ir nusiųskite į šiltnamį, saugodami nuo šalto oro, džiūvimo ir tiesioginių saulės spindulių.
Kai daigelis yra 10-15 cm aukščio ir mažų lapų, galite jį pasodinti į nuolatinę vietą atvirame grunte.
Įspūdingas didingo medžio vaizdas, stebinantis savo grožiu ir galia, nepaliks abejingų. Todėl daugelis privačių sklypų savininkų, jei teritorija leidžia, išreiškia norą pasodinti raudoną ąžuolą sode. Šį labai įdomų procesą lengva praktikuoti. Pagrindinis dalykas yra sodinant laikytis žemės ūkio technologijos taisyklių ir atlikti tinkamas priežiūros priemones.